Miežis
MIEŽIS - gali būti išorinis, vidinis ir šaltas. Atsiranda persirgus infekcinėmis ligomis ar nusilpus organizmo imuninei sistemai. Išorinis miežis - tai ūmus pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos su blakstienos maišeliu uždegimas. Ligoniui skauda tam tikrą voko krašto dalį, ta vieta paburksta, parausta, tampa skausminga ir kieta, gali paburkti visas vokas. Po 3-4 dienų tarp blakstienų atsiranda gelsva viršūnėlė, kuri pratrūksta į išorę, pūliai išteka ir procesas rimsta. Po kiek laiko gali kartotis.
Vidinis miežis - tai ūmus pūlinis voko kremzlės liaukos ir jos aplinkos uždegimas. Vidinio miežio simptomai labai panašūs į išorinio, tik miežis formuojasi ne voko krašte, o jo viduje. Procesas trunka ilgiau, gali padidėti paausių limfmazgiai, kartais pakilti temperatūra. Miežio vietoje oda būna paburkusi, paraudusi, apčiuopiamas apvalus sukietėjimas, vidinėje voko pusėje junginė būna raudona, pro ją matyti gelsvų pūlių, kurie dažniausiai pratrūksta per junginę ir skausmas sumažėja.
Šaltas miežis - tai lėtinis voko kremzlės liaukos ir jos aplinkos uždegimas. Užsikimšus liaukos latakui, susidaro granuliacinis audinys ir aplink jį susiformuoja kapsulė. Šalto miežio pradžia lėta. Voke atsiranda standus, su oda nesusijęs pakilimas, oda virš jo būna paslanki, neparaudusi. Iš junginės pusės matyti pilkšvai rausvas iškilimas. Dažniausiai šaltas miežis auga lėtai, bet kartais gali pasiekti ir riešuto dydį.
Miežis dažniausiai yra nepavojinga liga, galima gydytis ir namuose. Rekomenduojama dėti šiltus sausus kompresus ant akių vokų, į akis lašinti antibiotikų lašus. Jei būklė per kelias dienas nepagerėja ar įtariama, kad miežis gali komplikuotis pūliniu, skiriami geriami ar leidžiami į raumenis antibiotikai, bendras stiprinantis gydymas. Tokiu atveju būtina kreiptis į akių ligų gydytoją. Jei susiformavo šaltas miežis, tinkamai gydant jis gali sunykti savaime, tačiau dažniau tenka atlikti jo šalinimo operaciją.